bet kaip visa tai atrodo zmogui,mastanciam konkreciai,materialiai,turinciam vertybiu skale,panasia i tokiu zmoniu,i kurious jis ligiuojasi,ar siekia ligiuotis,zmogui,visada zinanciam,ko nori is saves,is kitu,is gyvenimo,turinciam dideliu planu ir siekianciam savo tikslu konkreciom,realiom priemonem.einanciam uzsibrezta kryptimi ir turinciam atsakymus i visus jam reikiamus klausimus?o visa kita - tai tik juokingi pezalai.kvailumas.silpnumas.nereikalingas,silpnu asmenybiu ''gruzas''.plaukiojimas.nes tai nepadededa,''pramusineti sienu'' ,diena is dienos,''uzsimerkus'' daryti tai,ka privalai,ko reikia,neziurint kaip jautiesi,ar ko nori..siandien ryte,ar rytoj vakare.yra vienas didziausias zinojimas,ko sieki.kokie dar gali kilti klausimai,kai jis negali ju isileisti.nera kada svarstyti - reikia daryti.vykdyti savo programa.o toks dalykas,kaip apmastymai,klausimai,klaidziojimas minciu koridoriais...zmogu stumia i netikruma..,stabdo..,zlugdo stabiluma,naikina kanonus,neigia taisykles.jam to nereikia..klausimas kodel..tai atsiranda savaime,kada zmogu,palauzia netiketos nesekmes,patiriame stipru smugi,nelaime,kurie nepriklauso,nuo musu tiesiogiai..tada,tik dada imame saves klausti -kodel..